- sutrimimas
- 2 sutrimìmas sm. (2) 1. PG → 2 sutrimti 1: Išgąstis ir sutrimimas, mus tankiai užemąs, sugaiš KlM239. ║ refl.: Skubiai bėgo nuog grabo, apėmęs nesa buvo jas (moteris) susitrimimas ir nuogąstis BPII4. 2. Q645, Lex110 → 2 sutrimti 4. | refl. Q439, N. \ trimimas; išsitrimimas; nusitrimimas; sutrimimas
Dictionary of the Lithuanian Language.